2015 gruodžio 28 gimė Patricija. Mano dukrytė. Ir tuo momentu techniškai aš tapau tėčiu.

Aš manau, kad praktiškai tėčiu aš tapau anksčiau. Nuo to momento, kai pripažinau sau tėčio rolę ir nusprendžiau auginti ir ugdyti būsimą vaiką.

Iki tapimo tėčiu aš dar buvau sūnus tėvams, brolis broliui, vyras žmonai, draugas draugams, verslo vystymo treneris klientams, klubietis verslo klubo vilkams. Ir tų rolių buvo ir yra daugiau.

Svarbu tai, kad nuo to momento, kai aš save identifikavau tėčio rolėje, man atsirado galimybė sąmoningai tobulėti šioje rolėje. Galimybė tapti brandesniu tėčiu, kuris galės daugiau sukurti vertės savo vaikui.

Kodėl apie tai kalbu? Nes dažnai bendraujant su smulkaus verslo savininkais ir savininkėmis išgirstu, kad jie nėra verslininkai.

Vertinant technines aplinkybes, jie turi veikiančius verslus. Jie kartais sąmoningai, kartais netyčia formuoja tuos verslus, kaip jie atrodys ir veiks ateityje. Bet jie “nėra” verslininkai.

Mano manymu, tai yra tas pats, lyg gimus mano dukrytei aš teigčiau, jog esu žmonos vyras, mes turim bendrą biologinį vaiką, kurį auginame kartu, bet aš nesu tėtis.

Kartais kalbant su verslo savininkais pajuokaudamas konstatuoju “Sveikinu, de facto tau gimė verslas. Dabar lieka pripažinti sau, kad esi verslininkas(-ė) ir sąmoningai pradėti jį auginti, ugdyti ir formuoti”.

Nes kuo greičiau sau pripažinsi rolę, tuo lengviau bus joje tobulėti pačiam.

Taip, 2015 aš pirmą kartą tapau tėčiu ir iki tol neturėjau jokios patirties šioje rolėje. Bet rolės pripažinimas mane padrąsino kaupti praktinę patirtį, ieškoti žinių šaltiniuose (knygos, video, mokymai), kalbėti apie tėvystę su kitais tėvais, specialistais.

Pripažinus sau verslininko(-ės) rolę tampa lengviau kaupti praktinę patirtį, ieškoti žinių (knygos, video, kursai, mokymai, konferencijos), gauti pažangiąją kitų žmonių patirtį (verslininkai, konsultantai, treneriai, lektoriai).

Vis dar ieškau atsakymų, kodėl taip yra. Gal tai visuomenės “išmintis”, pavyzdžiui “Visi verslininkai - sukčiai ir vagys”, kuri formuoja ribojančius įsitikinimus. Gal tai savivertės klausimai, “Kaip aš galiu vadinti save verslininku(-e), jei mano verslas dar nepasiekė X milijonų eurų dydžio” (vietoj X galite įrašyti skaičių, kuris jums leidžia pateisinti verslininko(-ės) rolės neprisiėmimą). Gal dar kitos priežastys.

Mano draugiškas patarimas - perdėti kablelį galvoje ir pripažinti sau verslininko(-ės) rolę. Nes kuo brandesnis verslininkas(-ė) tapsite, tuo daugiau vertės sukursite savo verslui(-ams).