Vėjas pučia į nugarą, todėl net ir nepersistengdamas minti važiuoju greitai. Saulytė maloniai šviečia, vaizdai aplink glosto akis. Važiuočiau ir važiuočiau, vienas malonumas.

Kartais mane aplenkia kiti dviratininkai, kartais aš aplenkiu kitus. Dauguma jų lygiai taip pat gerai nusiteikę ir mėgaujasi važiavimu.

Bet staiga dangus apsiniaukia, saulė pasislepia. Vėjas sustiprėja ir pasikeitus krypčiai pradeda pūsti iš priekio tiesiai į mane. Lyg to būtų mažai, prasideda stipri liūtis ir važiuoju toliau visas šlapias ir merkiamas lietaus.

Važiuoju toliau, nors kelias ir rizikingas. Aplinkos vaizdais mėgautis nebėra galimybės, nes visur vien pilkuma, o dabar svarbiausia įžiūrėti kelią priešais save

Bandau išlaikyti greitį, bet tam reikia daug daugiau pastangų ir energijos, o motyvacijos minti mažai, kai esu visas permirkęs ir košiamas žvarbaus vėjo.

Gal sustoti? Bet tada nepasieksiu kelionės tikslo, o stovint viduryje niekur visvien toliau būsiu merkiamas lietaus ir skrodžiamas vėjo.

Gal minti? Bet kiek man dar užteks jėgų? Kiek dar tęsis ši liūtis?

Matau, kad labiau patyrę dviratininkai susikaupė, sukando dantis ir mina toliau. Gal tai jiems ne pirmas kartas?

O gal aš čia ne apie važiavimą dviračiu, o apie smulkaus verslo vystymą? O gal aš čia ne apie save, o apie Tave?

Savo dukrytę nuolat mokau, kad pralaimi tada, kai nustoji stengtis ir pasiduodi. Tai taikau ir sau. Gal pravers ir Tau.

Jei pradėjai kurti savo verslą, kai rinkoje buvo labai palankios sąlygos, tai joms pasikeitus gali būti labai nekomfortabilu toliau vystyti verslą. Bet yra viena labai gera frazė “Visada taip nebus”, Jei šiuo metu sunku - susiimk, pasistenk, bus lengviau. Jei šiuo metu lengva - susiimk, pasiruošk, gali užklupti audra.